Informacija. Siekiate itin gerų rezultatų paieškos sistemose? Siūlome mokamą paslaugą - straipsnių talpinimas aukštą Google PageRank turinčiose svetainėse. Plačiau skaitykite čia.

Televizoriai

televizoriai

televizoriai

Televizorių era dar tik įsibėgėjusi?

Šeimos židinys – taip daugelis suvokia televizoriaus svarbą namuose, kuriuose vakarai po sočios vakarienės tingiai leidžiami, stebint TV laidas, serialus ar veiksmo filmus. Prieš keliolika metų, kuomet nebuvo interneto ir socialinių kanalų juose, televizoriai vienijo kaimynus ir draugus – sugedus televizoriui, antenai pakrypus, eidavo vieni pas kitus, kad nepraleistų savo mėgstamos TV eterio programos. Šiandien, įsigalėjus kompiuterinei programinei įrangai ir internetui, daugelis mąstytojų ir vartotojų skanduoja apie televizijos „pasaulio“ pabaigą.

Televizija prasideda nuo sraigtelio

Televizorių „aukso amžių“ Lietuvoje žymi televizoriai tauras. Būtent įmonės „Tauras“ pagaminti televizoriai sukūrė komunikacinį tinklą tarp mūsų šalies gyventojų ir vakarų pasaulio. Įsigyti televizoriai tarnaudavo ganėtinai ilgai, todėl naudoti televizoriai retai buvo perparduodami – nebuvo galimybės keisti į geresnį. Šiandien Lietuva neturi įmonės, kuri gamintų kompiuterines dalis ar pačius kompiuterius, bet importas didina keitimo greitį – itin sparčiai tobulėjant naujoms programoms, atrodo, privalu siekti tobulesnio vartojimo, atitikimo rinkos tendencijoms.

Televizija irgi nestovi vietoje

Kad ir kiek kompiuterinė įranga atrodytų pirmaujanti, ji įsuka naujus vėjus ir kitų įrenginių gamyboje. Led televizoriai dar vadinami „lediniais“, iš tiesų yra kompiuterio ir televizoriaus „mišrūnai“, kuomet televizoriai konstruojami kompiuterio sistemos ir darbo atžvilgiu – atsiranda funkcijos, kuriose naudotos kompiuteryje, nors aparato pagrindinė funkcija – suteikti galimybę žiūrėti TV programas. Kineskopiniai televizoriai – tai irgi tie patys „žydrieji ekranai“, tik su patobulintomis funkcijomis, kad atitiktų keliamus spartos reikalavimus. Televizoriai samsung, pavyzdžiui, dažnai netgi gali atrodyti kaip kompiuterinės technikos dalis – tas pats monitorius dažnai naudojamas, atliekant ir kompiuterio darbus, ir stebint krepšinio rungtynes.

Televizorių paklausa nekinta

Lietuvoje, pasak pardavimų specialistų, televizoriai kaina nenusileidžia besikeičiantiems kompiuterių modeliams. Televizija taip greitai nekinta ir sparčiai nekaitalioja parametrų kaip kompiuterija. Todėl televizoriai kartą įsigijus, jau naudojami ilgiau – bent 5-7 metus, o tai yra ilgiau nei kompiuterių naudojimas. Kitas svarbus veiksnys – lietuvių judėjimo sparta. Jie yra sėslesni, dažniau poilsį renkasi pasyvų, o laisvalaikį leidžia namuose, tad nenuostabu, jog ganėtinai didelė dalis lietuvių virš 50 metų, kurie nespėjo žengti koja kojon su besikeičiančiomis technologijomis, po darbų liekantį laisvą laiką skiria TV programai. Juk televizoriai pigiau, manoma, nei lankymasis sporto klube.

Televizoriai internetu – „hakeriai“ irgi žiūri televizorių

Daugelis vartotojų pripažįsta, jog televizoriai internetu pigiau nei prekybos centrų pardavimo skyriuose. Pirkimas internetu didėja – pastebi tendenciją pardavėjai, todėl nereiškia, jog „žydrieji ekranai“ populiarūs tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie mažiau naudojasi kompiuterinėmis programomis. Juk perkant internetu, dažniausiai masina mažesnė aparatūros kaina nei prekybos centruose. Kitas aspektas – kuomet perkami televizoriai issimoketinai internetu, palūkanų sumos taip pat viliojančiai mažesnės nei tos, kurias siūlo prekybos centruose stambūs pardavėjai.

Amžius – nėra pagrindinis vartojimo rodiklis

Taigi, televizijos industrija taikosi prie kompiuterinės rinkos, o lankstumas padeda išlikti visai televizijai komunikacijos centru namuose vakarais statistinio lietuvio namuose. Taip pat, kuomet televizoriai issimoketinai perkami dažniau ir dažniau, parodo cirkuliaciją jų kaip būtinos prekės. Vadinasi, kai kurių vartotojų jau pamiršti televizoriai, dar nesiruošia užleisti savo pozicijų kompiuterinės įrangos „gigantams“.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

* Copy this password:

* Type or paste password here:

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>