Informacija. Siekiate itin gerų rezultatų paieškos sistemose? Siūlome mokamą paslaugą - straipsnių talpinimas aukštą Google PageRank turinčiose svetainėse. Plačiau skaitykite čia.

Mūsų istoriniai mitai

Populiariojoje žiniasklaidoje dažnai galima pamatyti įprastą pramoginio arba šviečiamojo straipsnio pavadinimą, formuluote „mitai ir tiesa“. Kaip rašo portalas lrytas.lt, Lietuvos istorijoje taip pat apstu įvairiausių mitų. Pabandykime iš arčiau prisiliesti prie pačių svarbiausių.

Gedimino sapnas – ne tik legenda, bet ir mitas

Mitai

Mitai

Jeigu 14 amžiuje bet kuris išprusęs europietis būtų paprašytas išvardinti populiariausius mitus, pasigirstų pasakojimai ne tik apie senuosius Antikos herojus. Legenda apie Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą tuo metu iš lūpų į lūpas plinta visoje pagoniškoje Europoje. Deja, po dviejų šimtų metų Lietuvos metraščiuose užrašoma jau pakitusi istorija – Lizdeika čia vadinamas pagonių popiežiumi, Vilkas primena Romulą ir Remį išauginusią vilkę, o tai, jog sostinė perkeliama į ir anksčiau gyvavusį Vilnių, pateikiama kaip naujo miesto įkūrimo faktas.

Apie meilę ir drąsą

Kova dėl meilės – viena iš mitų gimimo priežasčių Vėlyvi rašytiniai šaltiniai byloja ir apie Birutės pagrobimo legendą. Pasirodo, kilnus tarptautinių santykių diplomatas Kęstutis meilės reikalus tvarko ne taip subtiliai. Sužinojęs apie Palangoje gyvenančią gražuolę vaidilutę Birutę, jėga paima ją į žmonas. Kaip rašo portalas lrytas.lt, deja, mitai nuo realybės dažnai skiriasi. Greičiausiai Birutė buvo visai ne vaidilutė, o vietinio didiko dukra.
Kaip kitaip pakurstyti karių drąsą, jei ne mitais apie įspūdingus žygdarbius? Populiari 16 amžiuje užrašyta legenda skelbia, kad Algirdas iš Maskvos gavęs žinią apie būsimą rusų ataką užbėga jai už akių. Jis neva pirmasis ietį priglaudžia prie Kremliaus sienos, ir iškart sutriuškina priešininkus. Kaip rašo portalas lrytas.lt, iš tiesų legenda slepia abipusėmis paliaubomis pasibaigusius kelis nesėkmingus lietuvių bandymus užimti Maskvą.

Faktai ir ne faktai apie Vytautą

Kuo galingesnis valdovas, tuo daugiau legendų apie jį sklinda. Apie Lietuvos Didįjį Kunigaikštį Vytautą legendas kūrė, kas tik netingėjo – ir lietuviai, ir totoriai, ir karaimai ir kiti. Viena jų byloja, jog skirdamas mirties bausmę nusikaltėliams Vytautas išdalindavo virves ir įsakydavo pasmerktiesiems pasikarti patiems. Nenuostabu, karingas valdovas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją išplečia net iki Juodosios jūros, todėl apie jį tiesą ir gandus skleidžia ne viena tauta.

Kita legenda pasakoja, jog Vytautas taip ir nekarūnuojamas, nes lenkai iš Romos gabenamą karūną atima ir perskėlę pusiau, prilydo ją prie Krokuvos vyskupo karūnos. Deja, realybė mažiau poetiška – veikiausiai Vytauto karūna dar pasiuntiniams neįžengus į Lenkiją parduodama Vokiečių ordino pirkliams.

Raganos ir niekšai

Ragana, paleistuvė ar šventoji, įamžinta Aušros Vartų Dievo Motinos paveiksle? Kas iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, spėlioti verčia po ankstyvos jos mirties pasklidusios legendos. 17 amžiuje slapta ištekėjusi už Žygimanto Augusto Barbora Radvilaitė tapo ne tik Lenkijos valdove, bet ir visų laikų žymiausia lietuvių mitų karaliene.
Kaip rašo portalas lrytas.lt, taip kaip nedorėlis Tadas Blinda mituose virto geriečiu svieto lygintoju, taip ne toks blogas Čičinskas legendose tapo žiauriausiu gerovės priešu. Būdamas griežtas ponas, reformatas, Čičinskas padavimuose ir kunigus žudo, ir liepia baudžiauninkams tvenkinius rieškutėmis užlyginti ir kitaip skriaudžia paprastus žmones. Ir taip tamsus jo portretas nusidažo dar juodesnėmis spalvomis, kai 18 amžiuje viena iš valstybės žlugimo priežasčių imama laikyti seimą išardanti liberum veto teisė, kuria pirmasis ir pasinaudojo būtent Čičinskas.

Sienos, kalnai ir stogai

Legendose ir grožinėje literatūroje išgarsintas Šatrijos kalnas, neva buvęs įžymi raganų susibūrimo vieta. Tačiau mitų supama kalva ir dabar svarbi ne tik mitologijos tyrinėtojams, bet ir istorikams, siekiantiems restauruoti baltų žemėlapį. Manoma, jog čia stovėjo Vykinto pilis, skirianti pietų žemaičių ir šiaurės žemaičių, kitaip vadinamų kuršiais, teritoriją.
Mitai gimsta ne tik neatmenamais laikais. Štai, pavyzdžiui, 18 amžiaus ryškaus lietuviško klasicizmo atstovo, architekto Lauryno Gucevičiaus pavardės kilmė iki šių dienų interpretuojama neteisingai. Istoriografai per klaidą architektui prišliejo Stuokų giminės pavardę, nors su ja Laurynas neturėjo nieko bendro. Tad, kaip rašo portalas lrytas.lt, ten, kur esti žinių stoka, mitai gimsta vienas po kito, kaip prieš šimtus metų, taip ir šiais laikais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

* Copy this password:

* Type or paste password here:

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>