Nuo pat ankstyvos vaikystės žinojau, kad turiu švediško kraujo – mano protėviai buvo švedų bajorai, Lietuvoje sugebėję iškilti ir susigiminiuoti su didikų giminėmis. Dar prieš du šimtus metų tai buvo turtinga ir įtakinga giminė, tačiau laiko eigoje dėl išorinių veiksnių, tokių kaip pasauliniai karai ir sovietinė okupacija, turtų nebeliko ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko pamiršti kilmę bei sugalvoti kaip užsidirbti, kad ne tik pragyvenimui pakaktų, bet ir perspektyva ateičiai būtų. Kadangi Švedija, gal dėl kraujo šauksmo, masino nuo mažų dienų, dar būdamas studentas ėmiau dairytis galimybių imtis verslo Švedijoje. Susidūręs su tam tikrai objektyviais sunkumais, tokiais kaip švedų kalbos nemokėjimas, vietinės rinkos „pilnumas“ bei pakankamo kapitalo nebuvimas, nusprendžiau orientuotis i dvišalių santykių plėtojimą versle, ir čia nebuvo geresnės galimybės kaip kroviniu pervezimas i Svedija ir is Svedijos. Visus pinigus, tarp jų ir skolintus, skyriau vieno naudoto vilkiko įsigijimui – nuo to viskas ir prasidėjo. Po truputį pradėjau megzti santykius su švedų verslininkais, atrandančiais Lietuvą, kątik įstojusią i Europos Sąjungą, lietuviais, ieškančiais galimybių Skandinavijoje – ne vieną tokią partnerių porą esu ir suvedęs bendradarbiavimui – taip pirmus du metus negaudamas pelno ir vos išsilaikydamas sugebėjau pajudėti is mirties taško su pakankamai solidžia klientų baze, kuriems visiems kroviniu pervezimas i Svedija ar is Svedijos reiškė bendradarbiavimą su manimi. Žinoma, tai nebuvo niša, kurioje karaliavau vienas – ne viena didelė logistikos kompanija bandė mano įmonėlę suvalgyti, o atsirandančios naujos kroviniu pervežimo bendrovės itin agresyviai bandė nuvilioti mano klientus. Didėjant konkurencijai, asmeninio žavesio ir pažinčių pradėjo nebepakakti, todėl teko siūlyti naujus sprendimus, kurių dėka galėčiau išsiskirti is viso vežėjų būrio. Vienu tokių sprendimų tapo greitas kroviniu pervezimas i Svedija, tapęs itin svarbiu lietuviškų įmonių konkurencingumą didinačiu veiksniu – kol kitos įmonės gaišo laiką laukdamos keltų ar veždamos krovinius vilkikais per visą Skandinavijos pusiasalį, aš pasitelkiau kiek brangesnius bet laiko atžvilgiu gerokai efektyvesnius kroviniu gabenimo būdus kommbinuotą vežimą sausuma, jūra ir, tam tikrais atvejais, oru. Kroviniu pervežimai i Svedija ir is Svedijos tapo mano vizitine kortele – daugėjo užklausų, rekomendacijų.
Visgi, Švedija, nors ir turtinga šalis, yra pakankamai nedidelė verslų ir gyventojų skaičiumi, todėl norint didelių apyvartų is kroviniu pristatymų, reikėjo arba užimti visą Svedijos rinką, arba plėsti veiklos kryptis. Pastarasis variantas manęs nežavėjo, nes jau vien Skandinaviją ir Rusiją norint apimti, reikia didelių pajėgumų ir nemažai patyrusių darbuotojų, kurių neturėjau, tad nutariau orientuotis i Svedija, tačiau neapsiriboti kroviniu pervežimu, bet teikti ir susijusias paslaugas – sandėliavimo abiejose šalyse, dokumentų tvarkymo, konsultacijų verslo vystymo šioje Skandinavijos šalyje klausimais. Šiandien mano įmonėje dirba 12 darbuotojų įskaitant mane patį, o kroviniu pervezimas i Svedija ir is Svedijos sudaro apie trečdalį metinės apyvartos. Piniguose nesimaudau, tačiau atlyginimus moku neblogus, šiokį tokį namą pasistačiau, kompanija dirba stabiliai. Manau, kad sprendimą plėsti paslaugų Švedija – Lietuva tilto „keleiviams“ spektrą priėmiau pačiu laiku – dabar didėja ne lengvosios pramonės ar maisto prekių pervežimai, o dalinimasis aukštųjų technologijų pasiekimais, kas mažina pervežimų apimtis, tačiau didina susijusių paslaugų, ypač konsultacijų, poreikį. Išmokau švedų kalbą, tad savo klientus atstovauju ir derybose su švedais verslininkais ar Svedijos valstybinėse institucijose – taip įgijau neoficialaus Lietuvos verslo ambasadoriaus Švedijoje vardą, o tai, tikiu, užtikrina ramų gyvenimą ateityje.