Sėkmės istorija: atidariau auto nuomos saloną
Dovydas pirmiausiai pakviečia prisėsti jo kabinete – muziejuje, kuriame auto nuoma yra pagrindinis dėmesio centras. Jis nesiveda mūsų žurnalistų komandos iškart apžiūrinėti įdomiųjų eksponatų, o duoda pavartyti albumus. Albumus, kuriuose kiekviena auto priemonė turi savo vardą ir gražiausią įamžinimo kampą. Tai nėra kažkoks fetiškas – Dovydas tiesiog yra stambios firmos, kurios pagrindinė veiklos kryptis yra autonuoma, savininkas. Kalbiname šį žmogų, ir prašome jo papasakoti, kaip čia atsitiko, kad tokia paslauga, kaip automobilių nuoma ėmė ir patapo centrine jo gyvenimo ašimi.
Vaikystėje kolekcionavo modeliukus
„Kiek save atsimenu, – pradeda pasakojimą Dovydas, – visada buvau tikras svajotojas. Ne menininkas, o tiesiog svajotojas. Žinoma, apie auto nuoma nesvajodavau, bet man prieš akis vaizduotė sukurdavo gražiausių mašinų paveikslus. Tad nieko nuostabaus, kad įvairiausių auto mašinų modeliukai atsidurdavo mano kolekcijoje. Buvau visko prikaupęs – ir automobiliukų, ir lėktuvėlių, ir laivelių. Viskas traukė, kas judėjo ir turėjo motorą. Aišku, dabar, kai plėtoju savo verslą, žinau, kad nuoma yra pardavimo strategija kitu pavadinimu.
Tad apie šiuos, marketingo, principus tais laikais tikrai nė smegenies krašteliu nepagalvodavau. Nes nelabai buvau linkęs į kažkokius verslus. Man auto nuoma skambėjo tiesiog kaip kažkas, susijusio su dalyku, kuriuo domiesi – automobiliais,“ – pasakoja Dovydas.
Natūraliai susiklostė aplinkybės
Įmonės savininkas neslepia, jog daug ką jo gyvenime lėmė atsitiktinumai, ir kad daug ko dabar neturėtų, jeigu ne kažkokia likimo lemtinga ranka nebūtų jo pastūmėjusi veikti tinkama linkme. „Aš tiesiog susipažinau su vaikinais, kurie tuo ir užsiėmė – auto nuoma. Tik jie ten nuomodavo ir patys remontuodavo dviračius. Iš esmės, tai tiesiog tokia garažo chebra, ir net nėra, ką čia daugiau aiškinti, – sako Dovydas.
Tačiau vis dėlto, tik tada, dar kartu lankydamas ir meno mokyklą, supratau, kad iš svajonių nieko nebus. Man riekia mokytis ir tiksliųjų dalykų, bei išmokti jausti, kaip strateguoti. Tarkime, auto nuoma Vilniuje jau buvo nebe naujiena. Visi seniai turėjo atsidarę savo mažučius garažiukus, ir siūlė nelikti abejingais – iš ten iškeliauti jau ratuotiems.
Bet vis dėlto, aš turėjau kažkaip tai suvokti, kaip paprastos garažo vaikinų užgaidėlės tampa rimtais planais ir tikslais. Tad taip ir nutiko – aš pasistengiau tikrai iš širdies, ir štai jau po kelių savaičių puikiai žinojau, kuo skiriasi pigi auto nuoma Vilniuje nuo brangių laivų nuomos uostamiestyje. Aš tiesiog mokiausi iš tų paprastų vaikinų, sėmiausi iš jų išminties su didžiausiu užsidegimu“, – atvirauja ponas Dovydas.
Investicijas skolinosi
Įmonės vadovas prisimena, kad tais laikais, norėdamas kažką daryti, negaudavai taip lengvai paskolos. Turėdavai kažkaip kitaip pinigų susiorganizuoti. „Tai nebuvo man naujiena, kad reikės pirkti dalykus, kuriems neturėjau pinigų. Gerai dar, kad mano veiklos sritis buvo ne kokia mikroautobusu nuoma, nes tada būtų reikėję pakloti dar daugiau.
Taigi, aš tiesiog iš druagų pasiskolinau penkis šimtus dolerių, ir nusipirkau už juos pora mašinų, kurių jau net pavadinimų dabar negaliu tiksliai pasakyti. Iš pradžių man rodėsi, kad pelningiausia būtų vystyti auto nuoma Kaune, tačiau šioje vietoje aš truputį apsirikau. Iš tiesų, šis sumanymas netgi buvo nuostolingas.
Pirmasis uždarbis, kiek prisimenu, išvis buvo iš tokios kraštutinės veiklos, kuria užsiėmėme tik todėl, kad buvo įdomu pažiūrėti, kas iš to išeis. Su partneriu ėmėmės kraštutiniu plano – vilkiku nuoma. Įdomu tai, jog vos po savaitės ėmė skambinti vairuotojai ir teirautis dėl kainų, dar po kelių dienų išnuomavome viską, ką tik turėjome.