Arbata, užkariavusi visą pasaulį
Vienas gėrimas – arbata – turi dešimtis skonių. O įvairios lapelių maišymo variacijos leidžia išgauti net daugiau kaip tūkstantį arbatos skonių. Taigi, arbata gali padėti ir sušilti, ir atsigaivinti, ir pagyti nuo įvairių ligų. Svarbiausia žinoti, kokia, kaip ir kada arbata turėtų būti vartojama.
Arbatos maišeliai – Vakarų sumanymas
Populiariausios – juodoji ir žalioji arbatos. Tačiau iš tiesų visos arbatos yra gaminamos iš vieno augalo lapų. O jų skonis, spalva skiriasi dėl to, kad lapeliai skirtingai apdorojami. Kadaise visa arbata buvo tik arbatžolių pavidalu. Šiandien itin plačiai paplitę arbatos maišeliai atsirado netikėtai 1908 m. Vienas jaunas verslininkas sugalvojo klientams išsiųsti arbatos pavydžių, supakuotų į mažus maišiukus. Bet įvyko nesusipratimas – žmonės pagalvojo, kad tuos maišelius reikia merkti į arbatinukus ir užpilti karštu vandeniu. Nesusipratimas virto genialu išradimu, nepaprastai mėgiamu Amerikoje ir Europoje.
Piniginis vienetas, turintis mažiau kofeino
Žalioji ir juodoji arbata populiarios ne tik dėl skonio, bet ir dėl savo savybių. Nusprendusieji visiškai atsisakyti kavos pastebi, kad arbata taip pat turi kofeino, todėl rytais gali išbudinti. O arbatą palaikius ilgiau užplikytą, ji tampa raminanti arbata. Tad į vakarą galima drąsiai pasimėgauti puodeliu, nors kavos jau nuo trečios popiet nepatariama gerti, turintiems miego sutrikimų. Tiesa, juodoji arbata turi daugiau kofeino nei žalioji. Ji taip pat ilgiau gali išlaikyti savo skonį nei žalioji. Pastaroji skonį išlaiko apie metus, o juodoji – apie dvejus. Įdomu, kad dėl šios priežasties juodoji arbata kadaise buvo kaip piniginis vienetas. Dar 19 a. Mongolijoje, Sibire ir Tibete ji naudota kaip valiuta.
Juodoji – populiariausia
Pagal pardavimo statistiką Vakarų pasaulyje, juodoji arbata yra populiaresnė už žaliąją. Ji geriama su pienu, karšta ir pravėsusi. Taip pat plinta įvairios grožio procedūros su juodąja arbata, nes ji veikia priešuždegimiškai, tinka atgaivinti akims (uždėjus šlapius maišelius ant užmerktų vokų). Ši arbata neutralizuoja laisvuosius radikalus. Šie, kaip žinia, yra visų moterų baubas, nes dalyvauja raukšlių atsiradime. Tačiau laisvieji radikalai kur kas pavojingesni dėl kitų galimų ligų tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos. Taigi, arbata gali būti ir vaistu. Prisiekę arbatos mėgėjai dažnai sako, kad mano vaistai arbata, o ne piliulės ar tabletės.
Valyti organizmą – tik su arbata
Vis dėlto zalioji arbata naudingųjų medžiagų kiekiu neatsilieka nuo juodosios. Ji taip pat mažina vėžinių susirgimų tikimybę, o moterims padeda kovoti su antsvoriu. Beje, tą daro ir pu erh arbata bei cinamono arbata. Ir žalioji, ir pu erh puikiai valo organizmą nuo toksinų, šlakų. Šiais laikais arbata valanti organizma labai svarbi, nes žmonės skuba, valgo nevisavertį maistą, kuris trikdo žarnyno darbą. Todėl būtina reguliariai natūraliomis priemonėmis valyti organizmą ir padėti visiems organams dirbti taip, kaip jie ir turėtų.
Nauji skoniai atrandami pamažu
Svarbu žinoti, kad jokios arbatos negalima užpilti verdančiu vandeniu. Jis turėtų būti kiek pravėsęs. O kuo šviesesnė arbata, tuo švelnesnį jos gaminimo būdą reikia rinktis. Štai baltoji arbata – ypač švelnaus skonio. Todėl ir elgtis su ja reikėtų lėtai ir švelniai. Būtų gerai naudoti kokybišką, minkštą vandenį, plikyti 70 laipsnių temperatūros vandeniu. O antrą kartą – 80 laipsnių. Lietuviams baltoji ar raudonoji arbata nėra labai artimos. Pirkėjai naujas rūšis atranda pamažu. Kaip ir visos naujos prekės arbata savo gerbėjų ratą buria po truputį.